- gurėti
- gurė́ti vksm. Dañtys bai̇̃gia gurė́ti.
.
gurėti
Look at other dictionaries:
gurėti — 2 gurėti, gùri (gùra), ėjo intr. 1. eiti skubriai; garmėti, bėgti, mauti: Žmonės pradėjo gurėti iš kermošiaus Ktk. 2. lietis, tvinti: Po lytui iš visų krantų gùra ir gùra vanduo į upelius Alvt. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
gurėti — 1 gurėti, gùra (gū̃ra), ėjo intr.; MŽ311 trupėti, irti, skaidytis, guriam darytis: Žemė gùra ariant, t. y. trupa J. Sušalus duona gū̃ra Lp. Šitas akmuo jau baigia gurėt Mrs … Dictionary of the Lithuanian Language
gūrėti — gūrėti, gū̃ri, ėjo intr. kiurksoti, styrėti, rytėti: Piemeniukas po medžiu [nuo lietaus] susirietęs gū̃ri Kp. Višta susitraukusi gū̃ri, gur̃kso, kur̃kso Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
gurėjimas — sm. → 1 gurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
irėti — ìrėti (= irėti?) intr. BŽ495 gurėti, trupėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgurėti — 1 išgurėti, ìšgura, ėjo intr. ištrupėti: Dalgės beveik visi ašmenys išgurėjo Smn. Svočios dantys išgurėjo Lp. gurėti; išgurėti; nugurėti; pagurėti; sugurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgurėti — 2 išgurėti, ìšguri, ėjo intr. skubiai išeiti, išbėgti: Visi vaikai bematant iš mokyklos išgurėjo Slk. Pamatę gaisrą, visi, kas gyva galva, išgurėjo iš trobos Alvt. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgūrėti — intr. išbūti kur ilgai, išstyrėti: Išgūrėjau ant šalčio visą naktį Ds. gūrėti; išgūrėti; nugūrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugurėti — 1 nugurėti, nùgura, ėjo intr. nutrupėti, nubyrėti: Nenusiliejo vandens lašelis, nenugurėjo duonos gurulėlis rš. Nugurės purvas nuo kojų Krsn. ^ A, kad tu nugurėtai! (toks keiksmas) Vlk. gurėti; išgurėti; nugurėti; pagurėti; sugurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugurėti — 2 nugurėti, nùguri, ėjo intr. nubėgti: Vaikai nugurėjo į upę maudytis Trgn. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
